Kokie suvirinimo būdai yra?
Jau gilioje senovėje kalviai žinojo, kaip sujungti du metalinius dirbinius, užliedami atskirų dirbinių detales žaizdre išlydytu metalu arba ant priekalo kūju plakdami iki raudonumo įkaitintą geležį.
Metalų suvirinimas yra vienas iš plačiausiai naudojamų, efektyvus ir ekonomiškas būdas neišardomai sujungti vieną metalą su kitu, kad jie taptų vientisu dariniu. Pramonėje suvirinimas labai plačiai taikomas įvairių detalų ir konstrukcijų gamyboje bei remonte. Nors yra dešimtys skirtingų suvirinimo būdų, tačiau visi jie turi vieną bendrą vardiklį - naudojant elektrodus arba suvirinimo vielą dvi suglaustos metalo detalės suvirinamos, kai virinimo vietoje jų paviršius yra įkaitinamas ir ištirpinamas arba įkaitinamas ir užliejamas ištirpintu metalu, kuris sukietėjęs virsta siūle.
Dažniausiai naudojamas suvirinimas spaudimu arba metalų lydymas, tačiau yra ir daugybė kitų suvirinimo būdų, klasifikuojamų pagal tai, kokios medžiagos ir technologijos naudojamos dirbant. Suvirinimas gali būti: kontaktinis, taškinis, reljefinis, siūlinis, sandūrinis, elektrošlakinis, lazerinis, difuzinis, ultragarsinis, sprogdinamasis, šaltasis, trinties būdu, smūginis kondensatorinis.
Suvirinimo būdai taip pat gali būti skirstomi pagal tai, kokios rūšies energija naudojama suvirinimui ir kokiai medžiagos būklei esant metalo ruošiniai yra sujungiami. Pagal naudojamos energijos rūšį, suvirinimo būdai gali būti tokie: mechaninis, cheminis, elektrinis, elektromechaninis, cheminis-mechaninis.
Kuo skiriasi suvirinimas elektrodu (MMA), pusautomačiu (MIG/MAG) ir elektrodu inertinėse dujose (TIG)?
Trys dažniausiai naudojami suvirinimo būdai yra šie:
- MMA - rankinis lankinis suvirinimas glaistytu elektrodu
- MIG/MAG - lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose
- TIG - lankinis suvirinimas volframo elektrodu inertinėse dujose
MMA trumpiniu žymimas rankinis lankinis suvirinimas dar vadinamas suvirinimu elektrodu arba apsaugoto metalo lanko suvirinimu. Tokiam suvirinimui naudojami elektrodai iš vielos, turinčios cheminių medžiagų, mineralų ir geležies miltelių. Šis suvirinimo būdas naudojamas virinant skirtingų storių juoduosius metalus. Kadangi suvirinimo procese nenaudojamos inertinės dujos, MMA suvirinimas gali būti atliekamas pučiant labai stipriam vėjui ar netgi po vandeniu.
Vieni populiariausių suvirinimo būdų gamyboje ir pramonėje – lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu MIG (inertinėse dujose) ir MAG (aktyviose dujose). Ši suvirinimo technologija yra pusiau automatinė, tad ją patogu naudoti ten, kur reikia didelio produktyvumo, spartaus darbo tempo ir aukštos kokybės. MIG/MAG suvirinimo proceso metu išsiskiria pavojų aplinkai ir suvirintojui keliančios karštos kibirkštys, todėl šis virinimas netinka esant vėjuotam orui ir dirbant būtina dėvėti specialią aprangą ir veido apsaugą.
Prieš šiuolaikinių suvirinimo būdų priskiriamas suvirinimas volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG), kuris leidžia suvirinti labai plonus metalus. TIG suvirinimas – tai procesas, kuomet inertinių dujų aplinkoje sukuriamas elektros lankas tarp naudojamo volframo elektrodo ir suvirinamos detalės. Toks būdas naudojamas gaminant specifinius gaminius: maisto perdirbimo įrangą, slėginius indus, branduolinius reaktorius ir kt. TIG suvirinimas patogus tuo, kad jo metu neišsiskiria karštos kibirkštys, tad jis yra mažiausiai pavojingas. Tačiau šis būdas yra gana lėtas, netinkamas virinant lauke ir reikalauja kvalifikuoto specialisto įgūdžių.
Prieš pasirenkant vieną ar kitą suvirinimo būdą svarbu įvertinti virinamų metalų savybes, konstrukcijų ypatumus ir eksploatavimo sąlygas.
Pažangių, našių ir ilgaamžiškumu pasižyminčių skaitmeninių suvirinimo aparatų galite įsigyti mūsų el.parduotuvėje. Čia taip pat rasite aukščiausios kokybės standartus atitinkančią modernią suvirinimo įrangą, skirtą profesionaliems suvirintojams.
Ar galima suvirinti špižių?
Špižiaus (ketaus) virinimas atliekamas naudojant specialius nikelinius (Ni 92%) elektrodus, skirtus pilkajam, stipriajam ir kaliajam ketui. Ketus suvirinamas šaltas arba šiek tiek pakaitintas. Mažo skersmens elektrodais galima virinti visai be pakaitinimo arba su nedideliu (iki 150°C temperatūros) pakaitinimu. Jei tenka virinti storasienius gaminius, ketų rekomenduojama pakaitinti iki 150–300°C temperatūros. Ketaus virinimas reikalauja profesionalių suvirintojo įgūdžių ir patirties.
Kaip išsirinkti suvirintojo skydelį? Kuo skiriasi jų modeliai?
Suvirintojo darbas priskiriamas prie techniškai sudėtingų, fizinio pasiruošimo reikalaujančių ir padidintą pavojų sveikatai keliančių darbų, todėl labai svarbu pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis, pavyzdžiui, pasirinkti tinkamą suvirintojo skydelį.
Suvirintojo kaukė (suvirintojo skydelis) reikalingas tam, kad virinimo darbus atliekančio žmogaus akys būtų apsaugotos nuo ryškios šviesos, karštų kibirkščių, ultravioletinės spinduliuotės. Idealu, jei suvirintojo skydelis yra su specialiu filtru - automatiškai užsitamsinančiu skystųjų kristalų ekranu.
Renkantis suvirintojo skydelį, reikėtų įvertinti virinimo darbų specifiką ir intensyvumą. Jei virinimo darbus reikės atlikti vos keletą pavienių kartų, galima rinktis apsauginį suvirintojo skydelį su paprastu filtru, o virinant nuolat ir intensyviai – patikimiausias variantas būtų kaukė su automatiniu filtru ir oro nutraukimo sistema, filtruojančia kietas ir skystas daleles, dulkes, nuodingus dūmus, suvirinimo garus.
